Liudos Pakalnienės sodybos stogastulpis

Stogastulpį 1861 m. sukūrė Juozas Pakalka. Stogastulpio liemuo masyvus, keturkampio skerspjūvio, skaidomas karnizėlių. Keturšlaitį stogelį su žemiau įrengta platforma jungia atramos. Stogelis ir platforma papuošti kiaurapjūviu ornamentu. Pastogėje yra Nukryžiuotojo skulptūrėlė. Viršūnėje ornamentuotas geležinis kryžius.

Linkmenų kryžius

Tai meistro Petro Ivanausko 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės 20 metų jubiliejų, padirbto kryžiaus kopija. Ją 1988 m. padarė tautodailininkas Petras Gaižutis. Kryžius monumentalus, dekoratyvus. Stačiakampio skerspjūvio liemenį skaido karnizai. Prie kryžmos yra koplytėlė, kurioje iš visų kryžiaus liemens pusių yra šventųjų skulptūrėlės. Virš antablemento vienoje pusėje yra reljefinė monstrancija, kitoje – taurė su ostija. Kryžius …

Linkmenų kryžius Read More »

Linkmeno stovyklavietė

Stovyklavietė yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, Minčiagirės girininkijoje, šiauriniame Linkmeno ežero krante. Keliaujant baidarėmis kelias dienas, Linkmeno stovyklavietė yra alternatyva Almajo stovyklavietei, kadangi tarp jų yra visai nedidelis atstumas. Pietinėje ežero pusėje, Papiliakalnės kaime yra Ladakalnis – 175 m aukščio kalva, geomorfologinis gamtos paminklas. Nuo kalvos matosi mažiausiai 6 ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir …

Linkmeno stovyklavietė Read More »

Lankininkų kova

Ar norite pašaudyti iš lanko su strėlėmis į savo, draugus, kolegas ar bosą? Linksmai ir aktyviai praleisti laiką? Praleisti linksmai ir aktyviai laiką? Padaryti sau ir kitiems šventę? Galbūt organizuojate įmonės vakarėlį ar kitokį draugų ar kolegų susibūrimą ir ieškote būdų renginiui suteikti įspūdžių ir veiksmo. Lankininkų kova (Arrow Tag) – tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjantis sportinis komandinis žaidimas, savo …

Lankininkų kova Read More »

Kančiogino kaimo kalnas vadinamas „Rakščiaus“

Kančiogino kaimo kalnas, vadinamas Rakščiaus kalnu, kituose šaltiniuose – Varčiakalniu. Legendos byloja, kad paskendęs  buvęs Kančioginos miestas, kitados klestėjęs, sunykęs ir skradžiai žemėn prasmegęs, o gerosios deivės kvartukais (prijuostėmis) žemes į kalną supylė. Tyrinėtojai tvirtina, kad aktyvi žmonių veikla šiuose  kraštuose tikrai nutrūko XIII a. 

Kaimo turizmo sodybos „Ievalaukis“ konferencijų salė

Ekologinė Ievalaukio kaimo turizmo sodyba siūlo tiek ramų tiek aktyvų poilsį Dringio ežero pakrantėje. Žygiai vandens ir sausumos keliais po žymiausias Aukštaitijos nacionalinio parko vietas, aukšto lygio konferencijų, seminarų bei mokymų organizavimas. Aplinka pritaikyta tiek puikiam Jūsų laisvalaikio praleidimui, tiek aktyviai darbo dienai, konferencijai ar susitikimui. Apgyvendinimui galime pasiūlyti net 4 įvairaus dydžio namukus, kuriuose …

Kaimo turizmo sodybos „Ievalaukis“ konferencijų salė Read More »

Kaimo turizmo sodyba „Paežerinė“

Šalia Aukštaitijos nacionalinio parko, Ažvinčių girios pašonėje, prie nuostabaus grožio Sungardo ežero, vienkiemyje, yra įsikūrusi  naujos statybos tradicinė lietuviška kaimo turizmo sodyba. Sungardo ežeras gausus žuvų, vakaruose jis jungiasi su didžiuliu 263 ha Ažvinto ežeru, o šis su Ažvintaičio, kas suteikia puikią galimybę surengti kelionę valtimi ir gerėtis įspūdingais gamtos peizažais. Sodyba yra 130 km …

Kaimo turizmo sodyba „Paežerinė“ Read More »

Jurėnų kapo antkapinis paminklas

Paminklas pastatytas 1968 m. Autorius tautodailininkas Ipolitas Užkurnis. Antkapį sudaro stačiakampę kapavietę juosiantis betono ir akmenų bordiūras, tokios pat formos paaukštinimas gėlėms iš akmenų ir antkapinis paminklas – netaisyklingos piramidės pavidalo rausvai pilkas granito luitas, įmūrytas į stačiakampį betoninį postamentą.